Brino dirižablis: kaip „Google“ bendraįkūrėjo NASA hobis gali pakeisti ateities transportą

2017 m. balandžio 26 d., Kijevas. Pasaulyje, kur technologijų milžiniai kovoja dėl sekundės dalių paieškoje, nanometrų lustuose ir dirbtinio intelekto, žinia apie dirižablį skamba kaip anachronizmas. Dar juokingiau, kad jos pagrindinis herojus yras Sergejus Brinas, „Google“ bendraįkūrėjas, vyras, kuris visą gyvenimą plėtė skaitmeninio pasaulio ribas. Remiantis žiniasklaidos tyrimu, jis slapta stato didelį dirižablį NASA angare Silicio Slėnyje.

Pagalvojus, tame yra tam tikra logika. Sukūrus mašiną, galinčią rasti bet kokią informaciją planetoje, ką daryti toliau? Galima, žinoma, kaupti milijardus sąskaitose ar kurti dar vieną programėlę. Arba galima imtis kažko monumentalaus, fizinio ir šiek tiek beprotiško. Pavyzdžiui, atgaivinti cepelinų erą, bet su XXI amžiaus technologijomis. Kvėpia nuotykiu? Be abejonės. Bet juk ir „Google“ kadaise buvo tik nuotykių kupina idėja garaže.

Ne pomėgis, o aistra: ką žinoma apie projektą

Anot „Bloomberg“ šaltinių, metalinis orlaivio karkasas jau paruoštas ir „užima didžiąją dalį“ 2-ojo Angaro NASA Ameso tyrimų centre. Tai ne draugo pastogė kieme – tai objektas vienos pagrindinių pasaulio kosmoso agentūrų teritorijoje. Projektui vadovauja ne kas kitas, o buvęs NASA programų direktorius Alan Weston. Pats Brinas, rašo agentūra, „pastaraisiais metais susidomėjo dirižabliais“, o jo įprastas atsakymas į komentaro prašymą yra mandagus:

„Atsiprašau, bet šiuo metu neturiu ką pasakyti šia tema“.

Ar tai tik brangus žaislas asmeniniams skrydžiams virš Kalifornijos? Vargu. Mastas ir vieta kalba apie rimtesnius siekius. Dirižabliai, skirtingai nei lėktuvai, nereikalauja ilgų kilimo takų, gali kaboti ore ir sunaudoja žymiai mažiau kuro. Pasaulyje, susirūpinusiam „paskutinės mylios“ logistika ir anglies pėdsaku, ši idėja nebeatrodo tokia archajiška. Lietuvos verslui, ieškančiam unikalių nišų technologijų srityje, Brino žingsnis parodo, kad verta žiūrėti į atrodytų užmirštas technologijas naujai.

Ukrainietiška perspektyva: pamoka mūsų investuotojams ir išradėjams

Ukrainiečių verslo skaitytojui Brino istorija nėra tik linksmas žiniasklaidos faktas apie superturtingųjų gyvenimą. Tai ryškus atvejis, kaip veikia pasaulio lygio novatoriaus mąstymas. Jis žvelgia ne į tai, kas madinga šiandien (visi kuria dronus), o į tai, kas rytoj gali tapti proveržiu. Jis nebijo idėjų, kurias visi laiko pasenusiomis, nes žino: bet kurią seną technologiją galima pergalvoti naudojant naujas medžiagas, valdymo sistemas ir duomenis.

Ukrainoje taip pat pakanka talentingų inžinierių ir drasių verslininkų. Klausimas dažnai yra ne idėjose, o drąsoje ir ištekliuose joms įgyvendinti. Brinas, gimęs TSRS ir užaugęs JAV, rodo, kad galima mąstyti ištisų pramonės šakų kategorijomis. Galbūt jo pavyzdys įkveps ir mūsų verslininkus imtis projektų, kurie čia ir dabar atrodo neįmanomi – ar tai būtų žemės ūkio technologijose, energetikoje ar toje pačioje transporto logistikoje. Atsižvelgiant į Ukrainos poreikius plėtoti logistiką sudėtingame reljefe, senų transporto sprendimų permąstymas gali būti itin aktualus.

Dirižabliai vietoj sunkvežimių? Dar anksti, bet…

Dar anksti teigti, ar Brino projektas bus komerciškai sėkmingas, ar liks brangiu žaislu. Tačiau vien tai, kad vienas iš protingiausių mūsų laikų protų investuoja laiką ir pinigus į „oro pilytes“, verčia susimąstyti. Galbūt mes per greitai nurašėme šią technologiją po „Hindenburgo“ katastrofos 1937 m.?

Jei po dešimties metų pamatysime autonominių elektrinių dirižablių flotilę, gabenančią krovinius į sunkiai prieinamus regionus ar tarnaujančią kaip plūduriuojančios mokslo laboratorijos, prisiminsime šią dieną – 2017 m. balandžio 26 d. Dieną, kai tapo žinoma, kad Sergejus Brinas, be kitko, svajoja ne tik ieškoti informacijos tinkle, bet ir skristi. Ir skristi didingai.