„British Steel” gavo milijoninį Turkijos užsakymą, bet ar išliks gamykla Skantorpėje? Pavojaus signalas Britanijos metalurgijai

2026 m. vasario 18 d. Jungtinė Karalystė, Turkija. Įsivaizduokite plaukiką, kuris jau pradeda skęsti, ir staiga kažkas meta jam gelbėjimosi ratą. Galva virš vandens, gali atgauti kvapą, bet iki kranto dar toli, o jėgos senka. Maždaug tokioje padėtyje šiandien atsidūrė „British Steel” – seniausia Britanijos plieno gamykla su 3500 darbuotojų Skantorpėje. Turkijos užsakymas tiekti bėgius Ankara–Izmir greitajai geležinkelių linijai yra tas gelbėjimosi ratas. Vienintelis klausimas: ar plaukikas turės pakankamai jėgų pasiekti krantą, kol vyriausybė sprendžia, ar jį gelbėti, ar leisti nuskęsti?

Sandoris su Turkijos „ERG International Group”, jau pramintas „aštuonženkliu”, numato 36 000 tonų bėgių tiekimą. To pakaktų nutiesti 599 kilometrus kelių tarp sostinės ir uostamiesčio Izmiro. Projektas ambicingas: kelionės laikas sutrumpės, CO₂ emisijos sumažės, turkai gaus modernią elektrifikuotą liniją. Britai gauna 23 naujas darbo vietas Šiaurės Linkolnšyro gamykloje ir visą parą dirbančias pamainas pirmą kartą per dešimtmetį. Smulkmena, bet malonu.

Lietuvos investuotojams, sekantiems pasaulinę plieno rinką: „British Steel” krizė išryškina struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria tradiciniai plieno gamintojai didelių sąnaudų aplinkoje. Lietuvos pramonės įmonėms taip pat susiduriant su energijos kainų iššūkiais, JK požiūris į strateginių pramonės šakų rėmimą gali pasiūlyti vertingų pamokų.

Skaičiai, kurie ir džiugina, ir gąsdina

Pirmiausia geros naujienos. „The Guardian” rašo, kad sutartį remia Britanijos eksporto kredito agentūra „UK Export Finance”. Tai ne tik komercinis sandoris, tai valstybės pasitikėjimo gestas. Garethas Stace’as, „UK Steel” vadovas, bėgių produkciją vadina „strategiškai svarbiu, didelės vertės produktu”. Ir jis teisus: gaminti kokybiškus bėgius – tai ne armatūrą lenkti. Tam reikia technologijų, sertifikavimo, reputacijos. „British Steel” visa tai turi, ir Turkijos užsakymas yra geriausias to patvirtinimas.

Praėjusiais metais plieno gamyba Jungtinėje Karalystėje sumažėjo iki žemiausio lygio per daugiau nei šimtmetį.

Bet dabar – skaičiai, nuo kurių stingsta kraujas. Praėjusį pavasarį, kai Kinijos „Jingye”, kuriai priklausė gamykla, paskelbė apie planus ją uždaryti, dienos nuostoliai siekė 700 000 svarų* (apie 3,38 mln. Lt / 949 000 USD). Vyriausybė skubiai įsikišo, perėmė valdymą – ir ką? Parlamento paskelbtais praėjusį mėnesį duomenimis, nuostoliai išaugo iki 1,2 mln. svarų* per dieną (apie 5,8 mln. Lt / 1,63 mln. USD), o bendra skola viršijo 359 mln. svarų* (apie 1,73 mlrd. Lt / 486,5 mln. USD). Tai parlamentinių klausymų duomenys, nepaliekantys vietos iliuzijoms.

Krizės anatomija: kaip taip atsitiko?

„British Steel” nuosmukio istorija – tai romanas keliose skyriuose su bloga pabaiga. 2016 m. gamyklą nupirko investicijų grupė „Greybull Capital”. 2019 m. – bankrotas. 2020 m. – išgelbėjimas Kinijos „Jingye”. Atrodė, laiminga pabaiga. Bet praėjusiais metais „Jingye” paskelbė: uždarome, pavargome išlaikyti nuostolingą gamybą. Vyriausybė įbėgo į degantį namą su kibiru vandens, bet, atrodo, tas vanduo ne stebuklingas. Gamyklos ateitis pakibo ore, o analitikai kelia retorinį klausimą: kiek dar mokesčių mokėtojai pasirengę mokėti už gamyklą, kuri gamina vis mažiau plieno, o skolų turi vis daugiau?

Kas toliau? Nuomonė be iliuzijų

Atidžiai perskaičiau Garetho Stace’o komentarą. Yra frazė, verta citatos: „Pavieniai kontraktai negali išspręsti struktūrinių problemų, su kuriomis susiduria šis sektorius.” Turkijos užsakymas – tai tvarstis ant atviros žaizdos. Kraujavimas sustojo, bet žaizda neužgijo.

Britanijos metalurgijai reikia ne pavienių pergalių, o sisteminės terapijos. Pigi energija – viena. Apsauga nuo dempingo – dvi. Ilgalaikė plėtros strategija – trys. Kol to nėra, bet kokia nauja sutartis bus tik nuosprendžio atidėjimas. 36 000 tonų bėgių – puiku. 23 naujos darbo vietos – šventė Skantorpėje. Bet 1,2 mln. nuostolių per dieną – tai duobkasys, kuris niekur nedingo.

Parlamentas praėjusiais metais rinkosi į neeilinį posėdį aptarti nacionalizavimo. Kol kas apsiribota ekstremaliu valdymu. Klausimas, ar „British Steel” išliks, lieka atviras. Ir Turkijos sutartis, nepaisant visų jos privalumų, į šį klausimą neatsako. Ji tik suteikia laiko. Klausimas, kaip tas laikas bus panaudotas.

*Pastaba: Sumos litais pateiktos orientaciniu kursu (1 GBP = 4,83 Lt). Konversija yra orientacinio pobūdžio. Aktualiems skaičiavimams naudokite valiutų konverterį.