Elonas Muskas įvykdė vieną didžiausių sandorių technologijų istorijoje, sujungdamas savo aviakosminę bendrovę SpaceX su dirbtinio intelekto įmone xAI. Naujosios konglomerato vertė įvertinta 1,25 trilijono JAV dolerių (apie 1,06 trilijono eurų*). Susijungimas skirtas sukurti „ambicingiausią vertikaliai integruotą inovacijų variklį Žemėje (ir už jos ribų)“ prieš planuotą viešą akcijų išleidimą 2026 m. vasarą.
Pirmadienį, 2026 m. vasario 2 d., SpaceX interneto svetainėje pasirodė pareiškimas, kuris amžinai pakeis aukštųjų technologijų kraštovaizdį. Kaip praneša „The Guardian“, aviakosminis milžinas įsigijo dirbtinio intelekto įmonę, vienu stogu suvienydamas raketas, palydovinį internetą „Starlink“, ryšius, dirbtinio intelekto pokalbių robotą „Grok“ ir socialinę platformą „X“ (buvusį „Twitter“). Tai beprecedentiškas žingsnis, konsoliduojantis Musko imperiją prieš numatomą pirmą viešą akcijų pasiūlymą (PVA), kuris gali tapti didžiausiu istorijoje.
Sandorio detalės ir būsimas PVA
Pagal sandorio sąlygas, „SpaceX“ įvertinta 1 trilijonu JAV dolerių (≈844 mlrd. eurų), o „xAI“ – 250 mlrd. JAV dolerių (≈211 mlrd. eurų). Taigi, susijungusios įmonės kapitalizacija siekia 1,25 trilijoną JAV dolerių (apie 1,06 trilijono eurų). Tai daro ją brangiausia privačia įmone pasaulyje su didžiule atskirtimi.
„Susijungimas suformuos ambicingiausią, vertikaliai integruotą inovacijų variklį (už) Žemės ribų, jungiantį dirbtinį intelektą, raketas, kosminį internetą, tiesioginius ryšius su mobiliaisiais įrenginiais ir pirmaujančią realaus laiko informacijos ir žodžio laisvės platformą pasaulyje“, – rašoma bendrame įmonių pareiškime.
Pirmasis viešas akcijų pasiūlymas (PVA) planuojamas 2026 m. vasaros pradžioje. Anot šaltinių, data parinkta neatsitiktinai: ji sutampa su planetų išsidėstymu ir paties Elono Musko 55-ąjį gimtadienį, kurį jis švenčia birželio 28 d.
Kosminis DI kaip pagrindinė susijungimo priežastis
Pagrindinis sandorio pagrindimas, kaip nurodyta pareiškime, yra Musko planai statyti kosminius duomenų centrus. Ši idėja, apie kurią, pasak „Reuters“, „SpaceX“ jau buvo pranešusi reguliavimo institucijoms, tampa esmine dirbtinio intelekto plėtros ateičiai.
„Dabartiniai dirbtinio intelekto pasiekimai priklauso nuo didžiulių sausumos duomenų centrų, kurie reikalauja didžiulių energijos kiekų ir aušinimo. Pasaulinė DI skaičiavimo galios paklausa tiesiog negali būti patenkinta sausumos sprendimais, net artimiausioje ateityje, nekenkiant bendruomenėms ir aplinkai“, – paaiškinama pareiškime. – „Ilgalaikėje perspektyvoje kosminis DI akivaizdžiai yra vienintelis masto didinimo būdas“.
Taigi, susijungimas yra ne finansinis manevras, o strateginė būtinybė: „SpaceX“ raketos turės išvesti į orbitą saulės energija varomus palydovus-duomenų centrus, kurie maitins „xAI“ dirbtinį intelektą. Tokios inovacijos pabrėžia kosmoso ir duomenų infrastruktūros svarbą, suteikdamos galimybių Lietuvos aukštųjų technologijų, IT inžinerijos ir nišinių komponentų gamintojų sektoriui dalyvauti globaliose tiekimo grandinėse.
Kontekstas: auganti imperija ir kontroversiška reputacija
Pastaraisiais mėnesiais Muskas vis labiau perpainioja savo verslus. 2025 m. pradžioje „xAI“ įsigijo platformą „X“ mainais į akcijas, o praėjusį mėnesį „Tesla“ paskelbė planus investuoti į „xAI“ 2 mlrd. JAV dolerių (≈1,69 mlrd. eurų).
Abi įmonės prieš sandorį gavo astronominius įvertinimus:
- „SpaceX“, dominuojanti paleidimų rinkoje ir turinti JAV vyriausybės sutartis, 2025 m. gruodį investuotojų laiške nurodė savo tikėtiną vertę – 800 mlrd. JAV dolerių (≈676 mlrd. eurų).
- „xAI“, nepaisant skandalų, susijusių su jos pokalbių robotu „Grok“ (kaltintu rasistinės ideologijos skleidimu ir giliaisiais padirbiniais), praėjusį mėnesį pritraukė 20 mlrd. JAV dolerių (≈16,9 mlrd. eurų) „Series E“ finansavimo turą, įvertinusį įmonę 230 mlrd. JAV dolerių (≈194 mlrd. eurų).
Ši finansinė galia leidžia Muskui siekti projekto, kuris dar neseniai atrodė kaip fantastika.
Išvados: nauja kosminio-skaitmeninio verslo era ir iššūkiai pasauliui

„SpaceX“ ir „xAI“ susijungimas yra ne tik finansinis rekordas. Tai ketinimų deklaracija statyti pirmąją istorijoje infrastruktūrą, fiziškai esančią už Žemės ribų, kuri maitins kitą technologinę pakopą. Pasaulio ekonomikai ir geopolitikai tai sukelia neprecedentinius iššūkius:
- Technologinis lyderystė. Jei kosminių duomenų centrų projektas bus įgyvendintas, susijungusi įmonė įgis didžiulį pranašumą „dirbtinio intelekto lenktynėse“, priversdama kitus žaidėjus priklausyti nuo jos orbitinės infrastruktūros.
- Geopolitinis aspektas. Iniciatyva paskatins panašius kitų valstybių projektus. Jau dabar Vokietija ir Švedija kuria karinį palydovinį atsaką „Starlink“. Pasaulis žengia į kosminės konkurencijos už skaitmeninį suverenitetą erą.
- Etiškos ir reguliavimo dilemos. Tokios galios – nuo raketų iki globalios komunikacijų platformos ir itin galingo DI – koncentracija vieno žmogaus ir jo įmonės rankose kelia ūmius klausimus apie reguliavimą, saugumą ir įtakos paskirstymą.
Investuotojams būsimas PVA suteiks unikalią galimybę įgyti dalį įmonėje, siekiančioje apibrėžti žmonijos ateitį kosmose ir skaitmeniniame pasaulyje. Likusiam pasauliui – tai signalas, kad žaidimo taisyklės keičiasi taip radikaliai, kad senos ekonominės ir politinės modelės gali netrukus tapti visiškai nerelevantiškos. Elonas Muskas, kaip visada, veikia pagal savo pagrindinį principą: jei ateitis neišvengiama, geriau ją sukurti pačiam, net jei tam reikės sujungti dangų ir dirbtinį intelektą vienoje korporacijoje.
*Pastaba: Straipsnyje naudoti valiutų kursai yra informaciniai. Apytikslis kursas 2026-02-03: ~1 JAV doleris ≈ 0,844 euro. Eurų ekvivalentai yra apytiksliai ir pateikti tik siekiant suprasti mastą. Ši informacija nėra finansinis patarimas.
