Iždo vekseliai vietoje grynieju: apie 1000 Ukrainos įmonių sutinka gauti PVM vertybiniais popieriais

Kijevas, 2013 m. rugsėjo 27 d. Ukraina pasirengusi grąžinti dalį skolos verslui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensacijos ne pinigais, o vertybiniais popieriais. Apie 1000 Ukrainos įmonių jau preliminariai sutiko gauti tokią kompensaciją finansiniais iždo vekseliais, praneša leidinys „Kommersant-Ukraine“ remdamasis savo šaltiniu. Lietuvos verslui, besidomintiems rytų Europos rinkomis, tai primena apie valstybinių finansų nestabilumą kaimyninėje šalyje.

2010 m. scenarijaus pakartojimas?

Panašus mechanizmas jau buvo naudojamas vyriausybės 2010 m. sprendžiant PVM skolų problemą. Tuomet valstybė verslui pasiūlė penkerių metų PVM obligacijas, kurių bendra vertė siekė 20 mlrd. grivinų (apie 1,85 mlrd. eurų*) su 5,5% metine palūkanų norma. Tačiau įmonės įsigijo vertybinių popierių tik už 16,2 mlrd. grivinų (apie 1,5 mlrd. eurų*).

Dabar kaip instrumentas pasirinkti trumpalaikiai iždo vekseliai. Dar dieną prieš tai Pajamų ir rinkliavų ministerija Finansų ministerijai pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad kompensacijai vekseliais gali būti skirta apie 12 mlrd. grivinų (apie 1,11 mlrd. eurų*). Į šią sumą įėjo tiek nepatvirtintos iki rugpjūčio 1 d. paraiškos, tiek prognozuojami rodikliai iš deklaracijų, kurios bus pateiktos iki lapkričio 1 d.

„Verslas neturi pasirinkimo“: ekspertų nuomonė

Verslo asociacijų atstovai konstatuoja, kad įmonės praktiškai neturi alternatyvos šiam mechanizmui.

„Įmonės neturi kito būdo gauti PVM, todėl jie priims vekselius. Aš nepažįstu įmonių, kurios teigtų, kad problemų neturi“, – paaiškina Europos verslo asociacijos vykdančioji direktorė Ana Derevianko.

Darbdavių federacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Oleinikas patvirtina, kad vekselių pardavimas antrinėje rinkoje verslui bus vienintelė galimybė greitai gauti grynuosius pinigus. Tačiau pagrindinė rizika – didžiulės nuolaidos (diskontai), su kuriomis teks atsisveikinti parduodant šiuos vertybinius popierius.

„Mums atėjo informacija, kad nuolaidos sudarys 30–50 proc.“, – pažymi Oleinikas.

Palyginimui: 2010 m. PVM obligacijos buvo parduodamos su 20–30 proc. nuolaida. Ekspertai prielaido, kad situacija gali pagerėti, jei Ukrainos nacionalinis bankas pradės refinansuoti komercinius bankus šių vekselių užstatu. Tai galėtų padidinti paklausą joms ir sumažinti nuolaidą iki maždaug 10 proc.

Analizė: priverstinė priemonė su likvidumo rizikomis

Sprendimas išleisti vekselius yra priverstinė priemonė, esant ūmiai valstybės iždo likvidumo trūkumui. Verslui tai sukuria dviprasmišką situaciją:

1. Formalus skolos grąžinimas: Įmonės gauna teisinį patvirtinimą, kad valstybė pripažįsta savo skolą.
2. Problemos su realiu likvidumu: Norėdamos paversti vekselį pinigais, įmonės turės jį parduoti rinkoje su reikšminga nuolaida, faktiškai prarasdamos didelę dalį joms priklausančių lėšų. Tai smogia įmonių apyvartiniam kapitalui.

Taigi mechanizmas laikinai pagerina valstybės biudžeto rodiklius, tačiau finansinius sunkumus perkelia į realųjį ekonomikos sektorių, paaštrindamas apyvartinių lėšų trūkumo problemą.

Išvada: laukiant naujo vėluojamų mokėjimų ciklo

Iždo vekselių išleidimas PVM skolai grąžinti yra tęstinių likvidumo iššūkių viešosiose finansinėse įstaigose įrodymas. 2010 m. mechanizmas sistemingai neišsprendė problemos, o dabar situacija kartojasi.

Šios operacijos sėkmė priklausys nuo dviejų veiksnių: nuolaidos dydžio, už kurį verslas galės parduoti vekselius (kuris nustatys realias įmonių nuostolius), ir Nacionalinio banko sugebėjimo sukurti šiems vertybiniams popieriams antrinę rinką. Bet kuriuo atveju tūkstančiams Ukrainos įmonių PVM grąžinimas vėl virsta sudėtinga finansine operacija su neaiškiais rezultatais, o ne paprastu apyvartinių lėšų papildymu.

*Valiutų kursas 2013-09-27: ~1 EUR ≈ 10,80 UAH. Sumų konvertavimas apytikslis, pateiktas informacijai. Ši informacija nėra finansinis patarimas.