Konstitucijos ir jaunimo diena: dvi šventės, vienas pamatas Ukrainos verslo ateičiai

Šiandien Ukraina švenčia dvigubą šventę – Konstitucijos dieną ir Jaunimo dieną. Jei pirmoji prieš 13 metų sudėė valstybės teisinius pagrindus, tai antroji kriziniame 2009-aisiais akcentuoja dėmesį į tuos, kurie turi tuos pagrindus vystyti. Savo sveikinime jaunimui Prezidentas Viktoras Juščenka tiesiogiai susiejo šalies ekonominę ateitį su jaunosios kartos aktyvumu.

Būtent prieš 13 metų, 1996-ųjų birželio 27-28 naktį, Aukščiausioji Rada priėmė nepriklausomos Ukrainos pagrindinį įstatymą. Verslo bendruomenei ši data yra ne tik poilsio diena, bet ir simbolinė proga įvertinti, kiek šalies teisinė erdvė skatina verslo veiklą. Konstitucija įtvirtino esminius ekonomikos principus: nuosavybės teisę, verslinės veiklos laisvę ir vieningą ekonominę erdvę. Šiandien, krizės sąlygomis, šių pagrindų svarba verslo apsaugai ir investicijų skatinimui tampa akivaizdesnė nei bet kada.

Dvi šventės vieną dieną: simbolinis sutapimas

Dėl kalendoriaus ironijos, šiais metais Konstitucijos diena sutapo su Jaunimo diena, švenčiama paskutinį birželio sekmadienį. Tai sukuria galingą simbolinę žinią: stabilios žaidimo taisyklės, nustatytos Konstitucijos, yra pamatas, ant kurio jaunoji karta turi statyti ateitį.

Savo sveikinimo kreipinyje, cituojamame jo spaudos tarnybos, Prezidentas Viktoras Juščenka aiškiai pabrėžia jaunimo vaidmenį įveikiant dabartinius iššūkius. Jo žodžiai skamba ypač svarbiai paskelbtų Ukrainai Jaunimo metų kontekste.

«Šiuo sunkiais valstybei laikais kreipiuosi į jus kaip į pačią pažangiausią visuomenės dalį. Dabar Ukrainos ateitis labai priklauso nuo jūsų aktyvios gyvenimo pozicijos ir patriotizmo»,

– pareiškė Prezidentas, pridurdamas:

«Mes turime bendromis pastangomis… nepaisant ekonominės krizės užtikrinti šaliai stabilios plėtros ir klestėjimo perspektyvas».

Verslo aplinka: tarp Konstitucijos teksto ir praktikos

Trylika metų – pakankamas laikotarpis, kad įvertintume, kaip konstitucinės normos veikia realioje ekonomikoje. Verslininkai ir investuotojai vertina paskelbtas garantijas, tačiau dažnai nurodo atotrūkį tarp jų ir reguliavimo institucijų, teismų bei fiskalinės tarnybos kasdienės praktikos.

«Konstitucijos priėmimas buvo istorinis prasiveržimas,

– komentuoja ekonomistas Oleksandras Pašchaveris.

– Tačiau jos pagrindu sukurti nuspėjamą, nesugadintą verslo aplinką pasirodė esanti daug sudėtingesnė užduotis. 2009-ųjų krizė atskleidė šias sistemines problemas».

Jaunimas kaip pokyčių variklis: lūkesčiai vs realybė

Valstybės vadovo kreipimasis į jaunimą yra ne tik sveikinimas, bet ir aiškus politinis signalas. Juščenka tiesiogiai paskatino jaunuolius «drąsiai prisiimti atsakomybę už Tėvynės likimą» ir pareiškė, kad tikisi jų «svarbaus žodžio politikoje, visuomeniniame gyvenime, kultūroje, švietime, moksle ir ekonomikoje».

Jauniems verslininkams, IT specialistams, vadybininkams šis kvietimas gali būti vertinamas kaip oficialus jų vaidmens pripažinimas. Tačiau po to turi sekti konkrečios priemonės: reformos švietime, prieiga pį startuolių finansavimo, administracinių procedūrų supaprastinimas naujam verslui. Be to, dedamos «ypatingos viltys» rizikuoja likti tik retorika. Būtent jaunimas, atverdamas naujas technologijų įmones ir ieškodamas nestandartinių kelių krizės sąlygomis, gali tapti ekonominio atnaujinimo lokomotyvu, dinamika, svarbia ir kitoms besivystančioms rinkoms.

Išvados: šventė su dviguba prasme

Šio sekmadienio simbolika yra gilesnė, nei atrodo. Konstitucijos diena – proga prisiminti pamatus, be kurių neįmanoma jokia sėkminga ekonomika: teisės viršenybę, nuosavybės apsaugą, valdžių padalijimą.

Jaunimo diena krizės metais – priminimas, kad būtent energingi, išsilavinę ir iniciatyvūs jauni žmonės yra pagrindinis šalies modernizavimo ir išėjimo iš ekonominio nuosmukio išteklius. Jų gebėjimas kurti naują verslą ir generuoti inovacijas pažodžiui taps atsakymu į klausimą, kiek gyvybingais ateinančiame dešimtmetyje pasirodys tie patys konstituciniai principai.

Liekasi tikėtis, kad šių dviejų datų sinergija išsipildys ne tik šiltais žodžiais, bet ir konkrečiais sprendimais, kurie pagerins verslo klimatą tiems, kas pasiruošę «prisiimti atsakomybę» čia ir dabar. Sveikas balansas tarp tvirto teisinio pamato ir naujos kartos energijos – geriausia strategija tvirčiai ateities ekonomikai kurti.