Landsbergis: JAV pagalbos sutikimas – ne priežastis Europai mažinti paramą Ukrainai

Vilnius, 2024 m. balandžio 22 d. Tikėtasis JAV Kongreso sprendimas dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo sąjungininkams atnešė „palengvėjimo jausmą“, tačiau jokiu būdu neturėtų tapti signalu Europai sumažinti savo pastangas.

Tokiu įspėjimu pasisakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prieš pradedant ES užsienio reikalų ir gynybos ministerijų vadovų posėdį Liuksemburge.

„Išvengėme istorinio kulkos“, tačiau atsipalaiduoti dar per anksti

Komentuodamas ilgai lauktą pagalbos iš Vašingtono patvirtinimą, Lietuvos ministras panaudojo ryškų metaforą. Kaip praneša Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), Landsbergis teigė, kad sąjungininkai „išvengė istorinio kulkos“. Tačiau jis iš karto pabrėžė, kad grėsmė toli gražu nepraėjo.

„Manau, kad daugelis sąjungininkų pajuto palengvėjimą, kai iš JAV atėjo geros naujienos. Bet tai negali mus sustabdyti nuo to, ką mes turime daryti“,

sakė Lietuvos vyriausiasis diplomatas.

Landsbergis ragino savo Europos šalių kolegas nepasigirti pasiektais ir nemažinti karinės bei ekonominės paramos Ukrainai tempų. Jo pozicija, kaip vieno iš nuosekliausių Kijevo šalininkų ES, aiški: JAV pagalba yra kritiškai svarbi, tačiau ji papildo, o nepakeičia Europos įsipareigojimų. Nenuosekli parama keltų tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir viso regiono, įskaitant Lietuvą, saugumui.

Pasiruošti „rytojaus kovai“

Savo pareiškime ministras akcentavo ilgalaikę perspektyvą ir nuolatinį pasirengimą. Jis pažymėjo, kad nepaisant teigiamos naujienos, iššūkiai niekur nedingo.

„Deja, dar daug kulka laukia. Taigi galime džiaugtis šiandiena, bet turime pasiruošti rytojaus kovai. Todėl negalime nurimti, negalime nutraukti paramos. Turime ir toliau kalbėti apie tai, kaip ir toliau remsime Ukrainą. Tai pagrindinis uždavinys“, – pastebėjo Landsbergis.

Šie žodžiai buvo pasakyti prieš svarbų ES Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdį, kuriame turėjo būti aptariami tolimesni paramos žingsniai. Anot lietuviško diplomato, šis susitikimas turėjo tapti vakariečių bendros nuotaikos rodikliu.

„Šiandien pamatysime, ar mes atsitraukiame, ar judame pirmyn“, – pridūrė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Kontekstas: kodėl Lietuvos pareiškimas toks svarbus?

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra geopolitinės konfrontacijos su Rusija fronto linijoje ir nuosekliai kalba už kietiausią ir bekompromisę paramos Ukrainai liniją. Landsbergio išsakoma Vilniaus pozicija atspindi daugelio Rytų Europos sostinių susirūpinimą galimu „susigėdimu“ Vakarų Europoje po JAV pagalbos atnaujinimo.

Lietuvos ministro pareiškimas tarnauja kaip priminimas, kad karas toli gražu nepasibaigęs, o Ukrainos ištekliai reikalauja nuolatinio papildymo. Vilniaus nuomone, Europos Sąjunga turi pagreitinti savo įsipareigojimų dėl amunicijos ir oro gynybos sistemų tiekimų vykdymą ir dirbti su ilgalaikėmis saugumo programomis Ukrainai.

Analizė: signalas Europai lemtingu momentu

Gabrieliaus Landsbergio kalba – ne tik komentaras, o strateginis signalas. Jį galima interpretuoti trimis aspektais:

1. Prevencinis veiksmas: Siekis užkirsti kelią galimam politinio ir medijų dėmesio karui sumažėjimui po teigiamų naujienų iš JAV.
2. Kvietimas solidarumui: Priminimas didesnėms ES šalims, kad jų indėlis turi išlikti reikšmingas ir nuspėjamas, nepriklausomai nuo užjūrio partnerio veiksmų.
3. Dėmesys rezultatams: Pabrėžimas, kad susitikimų Liuksemburge rezultatas turi būti konkrečios priemonės, o ne tik diskusijos. Frazė „judėti pirmyn“ reiškia naujus įsipareigojimus, pagreitintą gamybą ir pristatymus.

Palengvėjimas – ne pergalės sinonimas

Gabrielius Landsbergis aiškiai nubrėžė poziciją: JAV Kongreso pagalbos patvirtinimas – didžiulis palengvėjimas, bet ne priežastis švęsti ar sumažinti pastangas. Tai taktinis laimėjimas ilgoje strateginėje kovoje. Jo pareiškimas skirtas užtikrinti, kad „geros naujienos“ iš Vašingtono nesukurtų klaidingo įspūdžio, kad sunkiausias etapas praeitas.

Ukrainai tokia nuosekli ir iš anksto nusiteikusi sąjungininkų, kaip Lietuva, pozicija yra itin svarbi. Ji padeda išlaikyti karines paramos klausimus Europos darbotvarkės centre ir primena, kad galutinis tikslas – ne tik „laikyti liniją“, o suteikti Ukrainai išteklius pergalės siekiui. Šiandieninis Vilniaus pareiškimas – tai kvietimas Europai nemažinti apsisukimų, o atvirkščiai, pasinaudoti pasitikėjimo momentu, kad padvigubintų savo įsipareigojimus.