Lietuvos didžiausių mokesčių mokėtojų TOP-10: „Orlen“ išlaiko lyderystę, nors mokėjimai sumažėjo 21 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė 2025 m. didžiausių mokesčių mokėtojų reitingą. Pirmąją vietą, kaip ir praėjusiais metais, išlaikė naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“, nors jos mokėjimai sumažėjo 21 proc. Antrąją vietą, pasižymėdama rekordiniu 28 proc. mokėjimų augimu, užėmė degalinių tinklas „Circle K“. Iš viso į TOP-10 pateko įmonės, kurios į biudžetą sumokėjo nuo 139,6 iki 415,6 mln. eurų.

Kas iš tikrųjų pildo mūsų svarbaus Europos ir pasaulio partnerio bei sąjungininkės biudžetą? Atsakymą duoda šviežias reitingas, sudarytas remiantis VMI duomenimis. Lyderių sąrašas daug pasako apie Lietuvos ekonomikos struktūrą: jos varikliais išlieka energetika, mažmeninė prekyba ir, kaip bebūtų paradoksalu, tabako produktų gamyba.

Liderių podiumas: čempiono nuosmukis ir autsaiderio šuolis

Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ (priklauso Lenkijos koncernui „PKN Orlen“) išlaikė pirmąją vietą, 2025 m. sumokėdama 415,6 mln. eurų mokesčių. Tačiau, palyginti su 2024 m., jos mokesčių įmokos sumažėjo 21 proc. (107,3 mln. eurų).

Tikruoju metų „mokesčių varikliu“ tapo degalinių tinklą valdanti įmonė „Circle K Lietuva“. Šuoliu nuo trečios į antrą vietą ji padidino mokesčių mokėjimus 28 proc. (82 mln. eurų), iš viso sumokėdama 375 mln. eurų.

TOP-10: kas dar pirmauja?

Reitingas, kuriame atsižvelgiama į akcizus ir PVM, rodo tų pačių sektorių tvirtumą. Po dviejų lyderių į penketuką didžiausių biudžeto rėmėjų pateko:

• Trečia vieta: „Okseta“ (naftos produktų prekyba) — 356,7 mln. eurų.
• Ketvirta vieta: „Philip Morris Baltic“ (kaitinamojo tabako gamintojas) — 288,6 mln. eurų.
• Penkta vieta: „KN Energies“ (valstybinis SKG terminalų operatorius) — 287,4 mln. eurų.

Dešimtuką užbaigia įmonės, atstovaujančios daugiausia mažmeninei prekybai ir finansų sektoriui:

• Šeštoje vietoje – „Promo Cash&Carry“ mažmeninės prekybos tinklo savininkė grupė „Sanitex“ (250,1 mln. eurų).
• Septintoje vietoje — įmonės „Vilniaus Prekyba“ mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT“ (182,46 mln. eurų).
• Aštuntoje vietoje — alkoholio mažmeninės prekybos tinklas „MV GROUP Distribution LT“ (166,3 mln. eurų).
• Devintoje vietoje – Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ (150,7 mln. eurų).
• Dešimtuką uždarė „Swedbank“, kuris praėjusiais metais į biudžetą įnešė 139,57 mln. eurų.

Kaip matyti iš sąrašo, po energetikos milžinų ir tabako monopolo pagrindinį mokesčių naštą neša gyventojų kasdienes poreikius tenkinantys tinklai, kas atspindi vidaus paklausos struktūrą šalyje. Šis reitingas aktualus ukrainiečių verslui, galinčiam įžvelgti naujų galimybių bendradarbiauti su Lietuvos kompanijomis.

Ką reiškia reitingas: diversifikacija vs. priklausomybė

Sąrašo analizė leidžia padaryti keletą svarbių išvadų apie Lietuvos, o per jos prizmę – ir bendrą Baltijos šalių ekonomikos modelį:

1. Stipri priklausomybė nuo energetikos ir žaliavų. Pirmosios keturios vietos reitinge vienaip ar kitaip susijusios su naftos produktais, todėl Lietuvos biudžetas yra pažeidžiamas pasaulinės energetikos kainų svyravimų.
2. Mažmeninė prekyba kaip stabilus rėmėjas. Penkių mažmeninės prekybos tinklų (įskaitant didmenininkę „Sanitex“) buvimas reitinge rodo aukštą vidaus vartojimo lygį ir veiksmingą mokesčių drausmę šiame sektoriuje.
3. „Žalingų įpročių“ paradoksas. Tabako milžinės „Philip Morris Baltic“ tvirtas buvimas pirmaujančioje grupėje primena, kad akciziniai tabako mokesčiai, nepaisant oficialios sveikos gyvensenos politikos, išlieka vienu patikimiausių biudžeto pajamų šaltinių.
4. Finansų sektoriaus kukli rolė. Tik vienas bankas, „Swedbank“, vos įsipaišo į pirmąją dešimtuką, kas gali rodyti bankų apmokestinimo ypatumus arba santykinai kuklias sektoriaus apimtis.

Taigi Lietuvos ekonomika rodyti tiek išvystytos vartotojų rinkos (galinga mažmeninė prekyba) požymius, tiek išlaikytą priklausomybę nuo tradicinių, nestabilių pramonės šakų. Sėkmingas aukštųjų technologijų įmonių, galinčių užimti vietas panašiame reitinge, pritraukimas išlieka šalies strategine užduotimi.

Pamoka Ukrainai

Ukrainos mokesčių institucijoms ir verslui Lietuvos reitingas nėra tik smalsi statistika. Tai demonstracija, kaip atrodo mokesčių drausmė šalyje, jau įveikusioje Europos integracijos kelią. Tokių duomenų skaidrumas ir viešumas stiprina visuomenės pasitikėjimą sistema. Be to, sąrašas aiškiai parodo, kurios pramonės šakos vidutinėje perspektyvoje, stabilizavus situaciją, galėtų tapti pagrindinėmis biudžeto rėmėjomis – energetika, logistika, žemės ūkio perdirbimas ir mažmeninė prekyba.

Pagrindinis Ukrainos klausimas: ar galėsime sukurti mokesčių sistemą, kurioje didžiausios įmonės slėps ne pajamas, o didžiuosis savo vieta panašiame reitinge?

*Pastabos: Konvertavimui naudotas valiutų kursas: 1 EUR = 1,1826 USD (vidutinis rinkos kursas 2026-02-04). JAV dolerių ekvivalentai pateikiami siekiant suprasti mokesčių sumų mastą ir yra tik informacinio pobūdžio, nėra finansiniu patarimu.