Milijardierių turtas pasiekė rekordinius 18,3 trilijonų dolerių; „Oxfam“ įspėja dėl augančios nelygybės

2026 m. sausio 19 d. Pasaulinė ekonominė nelygybė 2025 m. pasiekė naują, keliantį nerimą ribą. Tarptautinės konfederacijos „Oxfam“ metinės ataskaitos duomenimis, pasaulio milijardierių bendras turtas išaugo iki nesulyginamos 18,3 trilijonų JAV dolerių (apie 16,8 trilijono eurų) sumos, nustatant istorinį rekordą. Šis augimas ne tik lenkia pasaulinius ekonomikos rodiklius – jis vyksta bauginančiu greičiu, gilindamas bedugnę tarp superturtingųjų ir likusios žmonijos, ir, ekspertų nuomone, sukelia realią socialinio ir politinio stabilumo grėsmę. Ši tendencija aktuali ir Lietuvai, kurioje diskusijos apie teisingą apmokestinimą ir socialinę atskirtį įgauna vis didesnį svorį.

Šokiruojantys skaičiai: augimo tempai ir absoliučios vertės

„Oxfam“ 2025 m. ataskaitos duomenys rodo ne tik turtą, bet ir jo sprogstamą, niekuo nesulyginamą kaupimą siauros žmonių grupės rankose.

• Rekordinė suma: 18,3 trilijonai JAV dolerių (16,8 trilijono eurų) – tokia yra visų pasaulio milijardierių aktyvų bendra vertė. Palyginimui, tai daugiau nei tokių didžiųjų ekonomikų kaip Kinija ar JAV metinis BVP tam tikrais praėjusio dešimtmečio metais.
• Augimo greitis: Vien tik 2025 m. jų kapitalas padidėjo 2,5 trilijono JAV dolerių (2,3 trilijono eurų). Šio padidėjimo tempas siekė daugiau nei 16 %, tai yra trigubai greičiau nei vidutiniai metiniai tempai per pastaruosius penkerius metus.
• Ilgalaikė tendencija: Nuo 2020 m. milijardierių gerovė išaugo stulbinantys 81 %. Šis laikotarpis, apimantis globalius sukrėtimus, jiems tapo negirdėto praturtėjimo era.
• Rekordininkai: Milijardierių skaičius pasaulyje pirmą kartą viršijo tris tūkstančius žmonių. Tuo tarpu Elonas Muskas tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kurio asmeninis turtas viršijo pusė trilijono dolerių (apie 500 mlrd. JAV dolerių / 460 mlrd. eurų) ribą.

„Tai ne tik statistika. Šie skaičiai atspindi sugedusią ekonomikos sistemą, kurioje darbo ir kapitalo atlygis paskirstomas katastrofiškai netolygiai“,

komentuoja „Oxfam“.

Nelygybė perspektyvoje: ką reiškia trilijonai?

Kad suvoktume sukaupto turto mastą, „Oxfam“ pateikia iškalbingus palyginimus.

„2,5 trilijono JAV dolerių (2,3 trilijono eurų) suma, kuria per metus išaugo milijardierių turtas, yra beveik lygi visam turtingiausios pasaulio populiacijos pusės turtui, t. y. 4,1 mlrd. žmonių“,

pažymima ataskaitoje.

Dar daugiau pasakantis kitas palyginimas: šių lėšų užtektų, kad visiškai pašalintų skurdą pasaulyje 26 kartus. Šie duomenys atskleidžia šiuolaikinio amžiaus paradoksą: ištekliai esminių humanitarinių problemų sprendimui egzistuoja, tačiau jie sukoncentruoti tų, kurie tokius tikslus nekelia į pirmą vietą, rankose.

Politinis disbalansas: turtas kaip galios įrankis

Be ekonominės, „Oxfam“ ataskaitoje fiksuojama ir pavojinga politinė atskirtis. Analizė rodo, kad milijardieriai keturis tūkstančius kartų dažniau užima politines pareigas nei eiliniai piliečiai. Tai sukuria sistemą, kurioje superturtingųjų interesai gauna neproporcingai didelę atstovavimą, o daugumos balsai – silpnėja.

„Didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir likusios gyventojų dalies formuoja pavojingą ir nestabilų politinį disbalansą“,

įspėja „Oxfam International“ vykdančioji direktorė Amitabh Behar.

— „Kai sauja žmonių turi tokią kolosalią turtą ir įtaką, demokratijos ir socialinės sutarties pagrindai yra pavojuje.“

Šis disbalansas pasireiškia lobizmu dėl palankių mokesčių įstatymų, reguliavimo susilpninimu rinkose ir pelno privatizavimu, tuo pat metu socializuojant nuostolius ir rizikas.

Priežastys ir kontekstas: kodėl turtingieji tampa dar turtingesni?

Analitikai nurodo keletą tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie maitina šią tendenciją:

1. Akcijų rinkų augimas: Didelė milijardierių turto dalis yra susijusi su jų įmonių akcijomis. Pastarųjų metų pinigų politika ir bumas technologijų bei „žaliosios“ energetikos rinkose sukūrė idealias sąlygas kapitalizacijos augimui.
2. Mokesčių politika: Daugelyje jurisdikcijų palaikomi žemi mokesčių tarifai nuo kapitalo, dividendų ir paveldėjimo, palyginti su mokesčiais nuo darbo užmokesčio, kas sistemingai naudinga kapitalo savininkams.
3. Krizė kaip galimybė: Globalūs šokai, nuo pandemijos iki energetinės krizės, dažnai sustiprina rinkos koncentraciją, leisdami didžiausiems žaidėjams įsigyti susilpnėjusius konkurentus ir didinti rinkos dalį.
4. Technologinė renta: Skaitmeninės ekonomikos lyderiai gauna supernaudą dėl tinklo efektų, duomenų kontrolės ir praktiškai monopolinių ekosistemų kūrimo.

Prognozės ir iššūkiai: kur veda ši trajektorija?

Dabartinės tendencijos tęsimas žada pasauliui nestabilią ateitį.

• Socialinės įtampos didėjimas: Augantis neteisybės suvokimas gali maitinti populistinius judėjimus, protestus ir politinę poliarizaciją tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.
• Socialinės sutarties erozija: Piliečiai gali prarasti tikėjimą, kad ekonominė sistema veikia jų naudai, kas sumažins socialinę sanglaudą ir pasitikėjimą institucijomis.
• Ekonomikos efektyvumo problema: Per didelis turto koncentracija gali slopinti vartotojų paklausą (kadangi superturtingieji išleidžia mažesnę pajamų dalį) ir slopinti inovacijas, sukurdama barjerus naujiems rinkos žaidėjams.

Iš šios spiralės išeitis, „Oxfam“ ir daugelio ekonomistų nuomone, slypi drąsioje politinėje valioje: progresiniu apmokestinimu, mokesčių vengimo kovojimu, investicijomis į viešąsias gėrybes ir darbuotojų teisių stiprinimu. Be tokių priemonių atotrūkis tik didės.

Didėjantis šių rizikų suvokimas verčia net pačius milijardierius ruoštis „nežinomai ateičiai“, investuojant į saugumą ir išlikimo technologijas. Ironiška, bet jų veiksmai, skirti apsisaugoti nuo galimų nelygybės pasekmių, tik pabrėžia pačios problemos, kurią jų paties praturtėjimas ir toliau gilina, gylį.