Smūgis Iranui: rinkų reakcija — nafta po $82, dujos +41%, akcijų svyravimai (analizė ir prognozės)

2026 m. kovo 3 d. Pirmadienio rytas prekybininkams prasidėjo šaltu dušu. Kol Europa ir JAV ilsėjosi savaitgalį, Artimuosiuose Rytuose įvyko tai, ko rinkos bijojo daugiau nei metus. JAV ir Izraelis smogė Iranui, o Teheranas atsakė grasinimu uždaryti Hormūzo sąsiaurį — pagrindinę planetos naftos arteriją. Akcijų indeksai nusidažė raudonai, „Brent” nafta per kelias valandas šoktelėjo 13% ir palietė $82* už barelį, o Europos dujos šoktelėjo 41%. Tačiau pagrindinės staigmenos, atrodo, dar laukia.

Šeštadienio vakarą paaiškėjo apie smūgius Irano objektams. Iki sekmadienio Teheranas padarė tai, kas akimirksniu padidino įtampą: tanklaiviams Hormūzo sąsiauryje buvo duota suprasti — praplaukti draudžiama. Du laivai jau užpulti: vienas prie Omano krantų, kitas prie JAE. Tarptautinė jūrų organizacija paragino laivus vengti regiono. „Maersk”, pasaulinė konteinerinių pervežimų milžinė, paskelbė stabdanti tranzitą per sąsiaurį ir Sueco kanalą. Prekyba sustingo.

Dujų šokas: Kataras stabdo gamybą

Tačiau pagrindinis smūgis atėjo iš ten, iš kur jo mažiausiai tikėtasi — iš Kataro. „The Guardian” praneša, kad valstybinė „QatarEnergy” sustabdė suskystintų gamtinių dujų gamybą po išpuolių prieš terminalus Ras Lafane ir Mesaiede. Kataro gynybos ministerija patvirtino — bepiločiai smogė energetikos objektui Ras Lafane. Aukų, laimei, nėra. Tačiau gamyba sustabdyta.

Ras Lafanas — ne šiaip gamykla. Tai didžiausias SGD eksporto terminalas pasaulyje. Jo sustabdymas gali atimti iš pasaulinės rinkos beveik penktadalį visų suskystintų dujų tiekimo. Ir tai vyksta tuo metu, kai Europa dar prisimena 2022-ųjų žiemą, o atsargos saugyklose tirpsta greičiau nei įprastai dėl šaltos žiemos.

Rinkos reakcija netruko laukti. Olandijos TTF (visos Europos etalonas) šoktelėjo nuo 32 eurų* (apie 34,5 euro*) iki 45 eurų* (apie 48,5 euro*) už megavatvalandę. Plius 41% per vieną dieną. Didžiosios Britanijos indeksas šoktelėjo 40%. Jess Ralston iš Energetikos ir klimato žvalgybos padalinio jau pavadino tai „pabudimo signalu”: energijos sąskaitos namų ūkiams ir verslui vėl šoktelės aukštyn.

Nafta: „Brent” pralaužia lubas

Ta pati istorija ir su nafta. „Brent” vienu metu šoktelėjo 13% ir palietė $82* už barelį — 14 mėnesių aukštumą. Iki pirmadienio vakaro ažiotažas šiek tiek atslūgo, bet kotiruotės vis tiek liko 6% aukščiau penktadienio verčių — apie $77*.

Kodėl tokia aštri reakcija? Skaičiai kalba patys už save: per Hormūzo sąsiaurį keliauja maždaug penktadalis visos pasaulio naftos ir beveik visos suskystintos dujos, gabenamos jūra. Jei sąsiauris de facto uždarytas (net be oficialių pareiškimų), tanklaiviai neplaukia, draudikai atsisako teikti draudimą, prekybininkai panikuoja.

„Wood Mackenzie” analitikai skelbia pavojaus signalą: susiduriame su dvigubu šoku — ne tik sustabdytas dabartinis eksportas, bet ir blokuojama prieiga prie OPEC+ rezervinių pajėgumų (o jie visi regione). Jei situacija užsitęs, triženklės naftos kainos — $100* ir daugiau — gali tapti realybe jau iki vasaros.

Akcijų rinkos: raudona visame pasaulyje

Investuotojai nekenčia neapibrėžtumo. O karas Artimuosiuose Rytuose, kuriame dalyvauja branduolinė valstybė, yra neapibrėžtumo kvintesencija. Europos indeksai smuko: Vokietijos Dax prarado 2,4%, Prancūzijos CAC 40 — 2,2%, Italijos FTSE MIB — 2%, Ispanijos Ibex — 2,6%. Didžiosios Britanijos FTSE 100 krito kukliau — 1,2%: jį parėmė šoktelėję naftos milžinių „BP” ir „Shell” vertybiniai popieriai (+3% kiekviena).

Azija taip pat nuostolinga: Japonijos Nikkei 225 smuko beveik 2,4%, Kinijos „Shenzhen Composite” — 0,7%. Australijos ASX 200 atsidarė smukimu, bet iki uždarymo sugebėjo atsilošti nuostolius.

Blogiausiai sekėsi aviakompanijoms: IAG („British Airways” savininkas) smuko 6%, „easyJet” — 4%. Tūkstančiai skrydžių atšaukti arba perkelti dėl uždaros oro erdvės virš konflikto zonos ir beprotiško kuro kainų augimo.

Gynybos sektorius tradiciškai pelningas: BAE Systems pakilo 5%. Karas — brangių gynybos pramonės akcijų metas, tai aksioma.

„Wall Street” atsidarė nuostolingai, bet iki pirmadienio vakaro indeksai šiek tiek stabilizavosi. Investuotojai sutrikę: niekas nežino, kiek užsitęs konfliktas. Donaldas Trumpas užsiminė, kad operacija gali trukti dar keturias savaites — kol bus visiškai pasiekti tikslai. Rinkoms frazė „keturios savaitės karo su Iranu” skamba kaip nuosprendis.

Auksas ir saugūs prieglobsčiai

Šiame pragare investuotojai tradiciškai bėgo į apsauginį turtą. Auksas pabrango 2,5% iki $2908* už unciją (remiantis pirmadienio vakaro duomenimis, vienu metu kaina palietė $2950). Doleris sustiprėjo daugumos valiutų atžvilgiu. Japonijos jena taip pat sulaukė paramos kaip prieglobstis nuo rizikos.

Tačiau pagrindinis klausimas, kuris dabar kamuoja rinkas: ar tai ilgam? Jei konfliktas peraugs į visapusį karą, kuriame dalyvaus Iranas ir jo proxy visame regione, energijos kainos pakils į stratosferą. O tai jau tiesus kelias į pasaulinę recesiją.

Ką tai reiškia Lietuvos vartotojui ir verslui

Lietuvos vartotojui, kuris pildo automobilio baką ir moka už šildymą, bei verslui, kuris moka už elektrą, naujienos yra blogos. Degalų kainos Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis jau kilo dėl tradicinių veiksnių: išaugusių pasaulinių naftos kainų ir silpno euro. Dabar prie to prisidės dar ir karinis veiksnys.

Analitikai prognozuoja: jei „Brent” įsitvirtins virš $80, litras degalų Lietuvos degalinėse pabrangs vidutiniškai 2-3 euro centais. Jei pakils iki $90 — dar 4-5 centais. Esant $100, degalai gali pabrangti 8-10 centų litrui. Turint omenyje, kad šiuo metu litras benzino Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 1,50 euro, perspektyva priartėti prie 1,60 euro atrodo visai reali.

Dujos šildymui ir elektros gamybai brangs dar labiau. Europa vis dar priklausoma nuo importuojamų SGD, o Kataro dujų praradimas (net laikinas) smogs vartotojų kišenėms. Lietuvos pramonė, ypač energetiškai imli (chemija, metalurgija, cementas), vėl atsidurs spaudime. Galime pamatyti laikinus gamyklų stabdymus, kaip buvo 2022-aisiais.

Lietuvai, kaip šaliai, turinčiai Klaipėdos SGD terminalą ir siekiančiai energetinės nepriklausomybės, ši krizė yra priminimas, kad pasaulinės rinkos svyravimai tiesiogiai veikia ir mus. Nors terminalas užtikrina tiekimo diversifikaciją, kainų šokų jis visiškai neapsaugo.

Ko tikėtis toliau

Artimiausios dienos parodys, kiek rimti Kataro terminalų pažeidimai ir kaip greitai juos galima atstatyti. Ne mažiau svarbu, ar Iranas imsis oficialaus Hormūzo sąsiaurio blokavimo, ar apsiribos „įspėjimais” ir taškiniais smūgiais į laivus.

Kol kas rinkos į kainas įskaičiuoja blogiausią scenarijų. Jei konfliktas neplėsis ir sąsiauris liks atviras tanklaiviams (nors ir su padidinta rizika), kainos gali koreguotis žemyn. Bet jei karas užsitęs ar į jį įsitrauks kiti žaidėjai (pirmiausia Saudo Arabija ar JAE), mūsų laukia 2022-ųjų energetinės krizės pakartojimas — o gal ir blogesnis variantas.

Viena galima pasakyti tikrai: 2026 m. kovo 3 d. įeis į istoriją kaip diena, kai rinkos galutinai suprato: karas Artimuosiuose Rytuose — ne lokalus konfliktas. Tai tektoninis poslinkis pasaulio ekonomikai su visiškai nenuspėjamomis pasekmėmis.

*Pastaba: Tekste nurodytos kainos JAV doleriais ir eurais pagal 2026 m. kovo 3 d. būklę. Oficialus Lietuvos banko kursas šią datą buvo 1,1698 USD už 1 EUR. Perskaičiavimai į eurus yra apytiksliai ir tik informacinio pobūdžio. Tai nėra finansinė rekomendacija. Dabartinius valiutų kursus galite patikrinti naudodamiesi mūsų valiutų keitikliu.