„Tesco“ vadovas JK įspėja apie „tylią“ nedarbingo epidemiją: šalis „miegojamųjų būsenoje“ juda link krizės

2026 m. vasario 11 d., Londonas. Kai vienas didžiausių šalies darbdavių pradeda kalbėti apie „tylią epidemiją“, verta klausytis. Ypač jei tas darbdavys yra „Tesco“, britų mažmeninės prekybos milžinė, turinti daugiau nei 300 000 darbuotojų. Jos britų padalinio vadovas Ashwin Prasad pasakė aštrij ir netikėtai atvirai kalbą, kaltindamas valdžią, kad ji „miegojamojoje būsenoje“, kol milijonai žmonių iškrenta iš darbo gyvenimo. Jo žodžiai, pasakyti analitinių centrų „Resolution Foundation“ renginyje, nėra tik įprasta korporacinė retorika, o pavojaus signalas apie sisteminę problemą, galinčią pakirsti vienos iš pagrindinių pasaulio valstybių ekonomiką. Tai yra aktualus įspėjimas ir Lietuvai, kurioje diskutuojama apie ilgalaikį darbo rinkos stabilumą, gyventojų senėjimą ir socialinės apsaugos sistemos iššūkius.

Remiantis oficialia statistika, nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje pasiekė ketverių metų aukščiausią lygį – 5,1 proc. Tačiau Prasad atkreipia dėmesį į gilesnę ir labiau nerimančią tendenciją – ekonomiškai neaktyvių asmenų skaičiaus augimą. Tai žmonės, kurie ne tik negali rasti darbo, bet ir visiškai jo neieško. Jų šalyje jau yra daugiau nei 9 milijonai 16–64 metų amžiaus. Tarp jaunimo nuo 16 iki 24 metų tokių yra 2,9 milijono, be to, beveik milijonas nemokosi, nedirba ir neįgyja kvalifikacijos (NEET) – tai yra 26 proc. daugiau nei prieš pandemiją. Kaip pažymi „The Guardian“, tai yra esminis poslinkis.

„Tylioji“ nelaimė: šokiruojančios statistikos duomenys

Prasad nesiėmė žodžių.

„Mes buvome miegojamojoje būsenoje, judėdami link tylios epidemijos, kuri palieka milijonus žmonių be darbo“,

pareiškė jis. Jo argumentas paprastas ir nerimą keliantis:

vietoj to, kad žmonės dirbtų ir mokėtų mokesčius, kuriuos būtų galima investuoti į augimą, „mes leidžiame vis didesnę nacionalinių pajamų dalį bedarbių pašalpoms“.

„Socialinės teisingumo centro“ (CSJ) analizė į ugnį pila aliejaus: daugiau nei 700 000 Didžiosios Britanijos universitetų absolventų nedirba ir gyvena iš socialinių pašalpų. Priežastys, pasak Prasado, „gausios“: ilgalaikis politinis nestabilumas, ekonominis neapibrėžtumas ir tai, kad gyvenimas mažas pajamas turinčioms namų ūkiams buvo „neįtikėtinai sudėtingas“ ilgą laiką.

Vyriausybė, žinoma, bando reaguoti. Gruodį buvo paskelbtas 820 mln. svarų sterlingų (apie 1,047 mlrd. eurų) finansavimo paketas, skirtas padėti jaunimui įsidarbinti ar mokytis. Tačiau Prasad mano, kad šie veiksmai nepakankami. Jis raginėja valdžią nustoti „krapštytis pakraščiuose“ ir pradėti daryti drąsius pokyčius.

„Mes negalime sau leisti būti šalimi, kuri leidžia kitai kartai pūti pakraštyje“,

pareiškė jis, kaip praneša „The Guardian“.

Dvi medalio pusės: pašalpos, mokesčiai ir vadovo atlyginimas

Prassado kalba neapsiejo be vidinių prieštaravimų ir kritinio konteksto. Viena vertus, kaip verslo atstovas, jis skundėsi didėjančia reguliavimo našta ir mokesčiais darbdaviams, kurie, jo nuomone, trukdo įmonėms samdyti daugiau žmonių.

„Mūsų didžiausios išlaidos yra mūsų darbuotojų atlyginimai“,

pabrėžė jis, pabrėždamas verslo jautrumą bet kokiems šios srities pokyčiams.

Kita vertus, pati jo įmonė neaplenkė skandalų. 2024 m., gyvenimo išlaidų krizės viršūnėje, „Tesco“ grupės generalinis direktorius Ken Murphy gavo 9,9 mln. svarų sterlingų (apie 11,4 mln. eurų) atlygį, kuris buvo daugiau nei 430 kartų didesnis už vidutinį atlyginimą įmonėje. Tai buvo pavadinta „smūgiu į veidą“ besišiūlantiems darbuotojams. Prasadas, pripažindamas, kad „Tesco“ yra „geros finansinės būklės“, atkirto, kad mažmeninės prekybos milžinė per pastaruosius penkerius metus papildomai investavo milijardą svarų (apie 1,15 mlrd. eurų) į darbo užmokestį.

Taip pat verta paminėti, kad, pasak vyriausybės, neįgalumo išmokų (nuo 2019–20 m. padidėjusių 800 000) ir asmeninės nepriklausomybės išmokų (Pip) gavėjų skaičiaus augimas iš dalies susijęs su valstybinių pensijų amžiaus pakėlimu, o ne tik su žmonių išėjimu iš darbo rinkos. Beje, Pip nėra nedarbingumo išmoka.

Pamoka visiems: mažmeninė prekyba kaip socialinis liftas ir valstybės iššūkis

Nepaisant kritikos, Prasadas mažmeninės prekybos sektoriuje, ypač „Tesco“, mato dalį problemos sprendimo. Jis vadina mažmeninę prekybą vienu geriausių sektorių, padedančių žmonėms įsidarbinti, siūlančiu „vienas lanksčiausių darbo galimybių darbo rinkoje“.

Tačiau jo pagrindinė žinutė skirta vyriausybei. Tai veiksmų raginimas, kuris peržengia verslo interesų lobiavimą. Tai pripažinimas, kad lėtinis ekonominis neaktyvumas – ypač tarp jaunimo ir išsilavinusių žmonių – nėra tik statistika, o laikmatis po šalies socialine stabilumu ir ekonomikos augimu.

Didžioji Britanija, susidūrusi su „Brexit“, pandemijos ir energetinės krizės pasekmėmis, dabar, atrodo, pasiekė naują kelių sankryžą: arba surasti būdą, kaip sugrąžinti milijonus žmonių į produktyvų ekonominį gyvenimą, arba susitaikyti su ilgalaikiu potencialo sumažėjimu ir socialinių išlaidų augimu. Ir jei tokie lyderiai kaip Ashwin Prasad skambina pavojaus varpu, reiškia, kad problema pasiekė virimo tašką net didelio verslo galios koridoriuose.

*Pastaba: Konvertavimas į eurus atliktas pagal apytikslį 2026-02-11 valiutų kursą: 1 GBP ≈ 1,150 EUR. Skaičiavimai yra sąlyginiai ir pateikiami tik informaciniais tikslais. Galite patikrinti dabartinį kursą čia: Valiutų keitiklis.