Ukrainos centrinis bankas sterilizuoja likvidumą: pinigų pasiūlą mažėja, indėliai auga

Pagal Ukrainos centrinio banko (NBU) duomenis, praėjusią savaitę (sausio 20–24 d.) Ukrainos pinigų bazė sumažėjo 400 mln. grivinų, o plačioji pinigų pasiūla M3 – 300 mln. Tuo pat metu įmonių indėliai ir toliau augo, o paskolų palūkanos išliko aukštos – 19,4 proc.

Centrinio banko trečiąją sausio savaitę charakterizuojančioji statistika rodo pinigų pasiūlos susitraukimo požymius. Pinigų bazė, kuri yra pinigų pasiūlos kūrimo pagrindas, sumažėjo iki 29,8 mlrd. UAH. Plačioji pinigų pasiūla M3, apimanti grynuosius pinigus ir visų rūšių indėlius, susitraukė iki 62,2 mlrd. UAH. Ryškiausiai – net 800 mln. UAH – sumažėjo grynieji pinigai už bankų ribų (agregatas M0), kas gali reikšti lėšų sezoninį grįžimą į bankų sistemą po Naujųjų metų švenčių.

Savaitės paradoksas: pinigai išeina iš grynojo apyvartos, bet apsistoja indėliuose

Nepaisant bendro pinigų pasiūlos sumažėjimo, jos struktūroje vyksta įdomūs poslinkiai. Įmonių indėliai išaugo 3,1 proc. ir pasiekė 17,6 mlrd. UAH. Tai rodo, kad įmonės turi laisvų lėšų, kurias kol kas neskuba investuoti plėtrai, teikdamos pirmenybę banko sąskaitoms.

Fizinių asmenų indėliai grivinomis išliko 11,4 mlrd. UAH lygyje. Vidutinė indėlių palūkanų norma yra 7,1 proc., o terminiams indėliams – 8,4 proc., kas, esant žemai infliacijai (2002 m. – apie 0,8 proc.), atrodo gana patraukliai.

„Siekiant išlaikyti bankų sistemos likvidumą, Ukrainos centrinis bankas sausio 20–24 dienomis refinansavo bankus 5,7 mln. UAH suma“,

– pažymėjo reguliatorius.

Kredito rinka: augimas užuomazgų stadijoje

Bankų kredito investicijos per savaitę padidėjo tik 0,2 proc. ir siekė 40,1 mlrd. UAH. Iš jų paskolos nacionaline valiuta sudaro 23,1 mlrd. UAH. Pagrindinė problema išlieka aukštos skolintų lėšų kaina: vidutinė paskolos palūkanų norma yra 19,4 proc.. Esant apytikriam **6,20 UAH už 1 EUR** kursui, šis lygis Lietuvos įmonei, vertinančiai investicijas Ukrainoje, atitiktų daugiau nei 3% metinių palūkanų eurais, o tai žymiai padidina finansavimo išlaidas ir investicijų riziką, apsunkindama dvikalbių verslo ryšių plėtrą.

Biudžetinis kanalas: valstybės obligacijų aukcionai muša rekordus

Ypatingo dėmesio nusipelno vidaus valstybės skolos rinkos aktyvumas. Per valstybės obligacijų (OVDP) išleidimo aukcionus šią savaitę į valstybės biudžetą nukreipta 29,2 mlrd. UAH vidutine svertine pajamingumu 8 proc. Šie milžiniški tūriai liudija du dalykus: pirma, bankai turi perteklinio likvidumo, kurį mielai įdeda į saugius valstybės vertybinius popierius; antra, Finansų ministerija aktyviai finansuoja biudžeto deficitą naudodamasi vidaus skola.

Ką tai reiškia ekonomikai?

Apskritai apklausti ekspertai išskiria tris pagrindinius dalykus:

1. NBU ribojamoji politika. Pinigų bazės sumažėjimas gali būti tikslingas reguliatoriaus žingsnis siekiant kontroliuoti infliacinius lūkesčius ir stiprinti griviną.
2. Kaupimas, o ne investavimas. Įmonių indėlių augimas su menku kredito augimu byloja apie išlikusį verslo atsargumą ir didelę suvokiamą riziką.
3. Valstybė išstumia privatūs skolininkus. Milžiniškas išleistų valstybės obligacijų tūris (29,2 mlrd. UAH) faktiškai „perima“ bankų likvidumą, kuris galėjo būti skirtas realiosios ekonomikos kreditavimui.

Savaitės rezultatai piešia ekonomikos, kurioje pinigai yra, bet nepatenka pas galutinius gamintojus, užstringdami arba indėliuose, arba valstybės obligacijose, vaizdą. Ukrainos centrinio banko ir vyriausybės 2003 m. užduotis – rasti būdą, kaip nutraukti šį ratą ir nukreipti finansinius srautus į investicijas.

* Valiutų kursas 2003-01-27: ~1 EUR ≈ 6,20 UAH; ~1 USD ≈ 5,35 UAH (nuoroda). Skaičiavimai pagrįsti vidutiniais kursais ir nėra finansinė rekomendacija.