Ukrainos nedarbo lygis antrajame 2021 m. ketvirtyje nukrito iki 9,3%

Kijevas, 2021 m. rugsėjo 24 d. Ukrainos darbo rinka rodo atsigavimo po pandemijos sukeltos krizės požymius. Remiantis Valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, nedarbingų šalyje skaičius 2021 m. antrajame ketvirtyje sumažėjo iki 1,6 mln. žmonių, tai yra 200 tūkst. mažiau nei praeitą ketvirtį. Nedarbo lygis tarp 15–70 metų amžiaus gyventojų sumažėjo nuo 10,5 % iki 9,3 %.

Pagrindiniai skaičiai iš statistikos ataskaitos

Darbo jėgos tyrimas, kurio rezultatus pateikia RBC-Ukraina, rodo teigiamą pagrindinių rodiklių dinamiką:

• Užimtų gyventojų skaičius (15–70 metų amžius): 15,8 mln. žmonių.
• Nedarbingų gyventojų skaičius (15–70 metų amžius): 1,6 mln. žmonių (pirmąjį ketvirtį – 1,8 mln.).
• Užimtumo lygis tarp 15–70 metų amžiaus gyventojų: 56,2 %.
• Nedarbo lygis (15–70 metų amžius): 9,3 % (pirmąjį ketvirtį – 10,5 %).

Šie duomenys rodo, kad ekonominės veiklos atsigavimas pavasarį panaikinus griežtas karantino apribojimas lėmė naujų darbo vietų sukūrimą ir dalies gyventojų grįžimą į darbą.

Kontekstas: Nacionalinio banko prognozės ir bendra dinamika

Teigiami antrojo ketvirčio statistikos duomenys apskritai atitinka reguliatoriaus prognozes. Kaip Ukrainos nacionalinis bankas (NBU) dar liepą pažymėjo, darbo rinkos padėtis gerėja. Tuomet reguliatorius atnaujino savo prognozę, palikdamas 2021 m. nedarbo lygio lūkesčius 9,1 % lygyje.

NBU prognozė ateinantiems metams taip pat numato palaipsniui gerėjimą:

• 2022 m.: numatomas nedarbo lygis – 8,5 %.
• 2023 m.: prognozė pagerinta nuo 8,5 % iki 8,4 %.

Taigi dabartiniai statistikos duomenys ne tik patvirtina nedarbo mažėjimo tendenciją, bet ir suteikia pagrindo atsargiam optimizmui dėl metinės prognozės įvykdymo.

Tendencijos priežasčių ir tvirtumo analizė

Nedarbo lygio sumažėjimą 2021 m. antrajame ketvirtyje galima paaiškinti keliais tarpusavyje susijusiais veiksniais:

1. Sezoninis veiksnys. Antrasis ketvirtis tradiciškai pasižymi didesne ekonominėmis veiklomis tokiose srityse kaip žemės ūkis, statybos ir turizmas.
2. Karantino suvaržymų sušvelninimas. Griežtų apribojimų laipsniškas panaikinimas 2021 m. pavasarį leido daugeliui paslaugų, mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, kurios buvo labiausiai paveiktos lockdown’ų, atnaujinti veiklą.
3. Verslo adaptacija. Įmonės, išgyvenusios sunkiausią laikotarpį, pritaikė savo verslo modelius (pvz., plėtė internetinę prekybą, pristatymą), kas taip pat reikalavo papildomo personalo.

Pagrindinis klausimas išlieka šios tendencijos tvirtumas. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dalis „sugrįžusių“ darbo vietų vis dar yra pažeidžiamos, o atsigavimas kai kuriose šakose (pvz., tarptautinis turizmas, pramogos) vyksta lėčiau. Be to, išlieka struktūrinės darbo rinkos problemos, tokios kaip darbuotojų įgūdžių neatitikimas darbdavių reikalavimams.

Ką tai reiškia ekonomikai ir gyventojams?

Nedarbo mažėjimas neabejotinai yra teigiamas signalas, turintis keletą pasekmių:

• Namų ūkių pajamų augimas: Dirbančių piliečių skaičiaus didėjimas lemia visų namų ūkių pajamų augimą, kas gali skatinti vartotojų paklausą ir tolesnį ekonominį atsigavimą.
• Valstybės biudžeto naštos mažėjimas: Mažesnis nedarbingų skaičius reiškia mažesnes išlaidas pašalpoms ir socialinėms programoms.
• Pasitikėjimo didėjimas: Darbo rinkos padėties gerėjimas stiprina vartotojų ir verslo nuotaikas, kas svarbu ilgalaikėms investicijoms.

Lietuvos verslui ir investuotojams, besidomintiems Ukrainos rinka, šie duomenys rodo stabilėjantį vartotojų perkamąją galią ir potencialias galimybes prekybai bei investicijoms Rytų Europos regione po pandemijos.

Atsargus optimizmas iššūkių fone

Valstybinės statistikos tarnybos 2021 m. antrojo ketvirčio duomenys leidžia daryti išvadą apie darbo rinkos atsigavimo etapo pradžią. Nedarbo lygio sumažinimas iki 9,3 % ir nedarbingų skaičiaus sumažėjimas iki 1,6 mln. žmonių yra svarbus žingsnis įveikiant pandemijos krizės pasekmes.

Tačiau dar anksti kalbėti apie visišką pergalę. Darbo rinka išlieka spaudžiama tiek ciklinių, tiek struktūrinių veiksnių. Tolimesnė dinamika priklausys nuo skiepijimo tempų, naujų griežtų karantino apribojimų nebuvimo, įmonių gebėjimo išlaikyti sukurtas darbo vietas ir vyriausybės perkvalifikavimo programų veiksmingumo. Dabartinė tendencija suteikia pagrindo atsargiam optimizmui, tačiau reikalauja subalansuotos ekonominės politikos, orientuotos į užimtumo palaikymą, tęsinio.