Vokietija ir Švedija kuria alternatyvų Starlink palydovinį tinklą: Europos atsakas kibernetiniam saugumui

Berlynas / Miunchenas, 2026 m. sausio 27 d. Europa žengia lemiamą žingsnį link technologinio suvereniteto kosmose. Vokietijos gynybos gigantas „Rheinmetall“ ir Švedijos kosminių technologijų tiekėjas „OHB“ veda derybas dėl strateginės aljanso sudarymo. Jų tikslas – sukurti saugų palydovinį tinklą, nepriklausomą nuo Ilono Masko sistemos „Starlink“, kuris aptarnautų Vokietijos kariuomenės (Bundeswehr) poreikius.

Projekto esmė: saugumas per nepriklausomybę

Pagal britų leidinio „Financial Times“ informaciją (prieiga gali reikalinga prenumerata), projektas yra ankstyvoje stadijoje. Jis numato savo palydovų grupės (konstelacijos) išdėstymą žemoje Žemės orbitoje, kad būtų užtikrintas saugus duomenų perdavimas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.

„Vokietijos pozicija šiuo klausimu tvirta ir reiškia vis didesnį Europos sprendimų naudojimą ir atsisakymą nuo amerikietiškų projektų“, – pažymi šaltiniai.

Šis žingsnis atspindi bendrą tendenciją ES ir NATO mažinti kritinę priklausomybę nuo neeuropinės kilmės technologijų, ypač svarbiose gynybos ir saugumo srityse.

Finansavimas ir technologinis pagrindas

Ambicingo plano finansinį pagrindą galėtų sudaryti specialus Vokietijos vyriausybės fondas. Kaip pranešama, projektas gali būti iš dalies finansuojamas iš 35 milijardų eurų lėšų, skirtų investicijoms į gynybos sektorių.

Partneriai puikiai papildo vienas kitą:

• „Rheinmetall“ jau stiprina savo pozicijas kosminėse žvalgybos sistemose. Koncernas neseniai pasirašė 2 milijardų eurų sutartį su Suomijos įmone „ICEYE“, skirtą radarinių palydovų tiekimui Bundeswehr dislokacijos vietoms Vokietijoje, Lietuvoje ir kitose NATO šalyse stebėti.
• Švedijos „OHB“ turi patikrintą patirtį kuriant sudėtingas kosmines sistemas. Įmonė buvo pagrindinis rangovas įgyvendinant Europos palydovinę navigaciją „Galileo“, atsakinga už jos kosminio segmento, sudaryto iš 24 darbinių ir 6 rezervinių palydovų, sukūrimą.

Kontekstas: Europos kosmoso rinkos konsolidacija

„Rheinmetall“ ir „OHB“ iniciatyva yra platesnio proceso dalis. Ji atrodo kaip atsakas į kitų Europos gigantų – „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ – veiksmus, kurie taip pat konsoliduoja pastangas, siekdami sukurti bendras Europos palydovines galimybes. Taigi žemyne formuojasi konkurencinė aplinka, kuri ilgainiui turėtų sukurti gyvybingą alternatyvą šiuo metu dominuojančioms amerikietiškoms sistemoms, tokioms kaip „SpaceX“ „Starlink“.

Klausimas kyla ne tik dėl suvereniteto, bet ir dėl saugumo standartų, duomenų jurisdikcijos bei operacinio lankstumo hipotetinių krizių scenarijų atveju.

Analizė: iššūkiai ir perspektyvos

Nepaisant politinės valios ir technologinio potencialo, projektas susidurs su rimtais iššūkiais:

1. Laikas ir kaina: Palydovų grupės išdėstymas nuo nulio – tai daugiametis ir itin kapitalo reikalaujantis procesas, kuriame „Starlink“ turi kolosalią persvarą.
2. Mastelio keitimas: Ar tinklas iš pradžių bus orientuotas tik į karinius vartotojus, ar ateityje galės konkuruoti ir komercinėje rinkoje?
3. Koordinacija ES: Sėkmė priklauso nuo Vokietijos ir kitų ES šalių gebėjimo suderinti bendrus reikalavimus ir finansavimą, išvengiant pastangų dubliavimo.

Tačiau pati iniciatyva – tai galingas signalas rinkai ir geopolitiniams žaidėjams. Ji demonstruoja, kad Europa nebeturi ketinimo likti tik svetimų kosminių paslaugų kritinėje infrastruktūroje vartotoja.

Strateginis būtinybė „New Space“ eroje

Derybos tarp „Rheinmetall“ ir „OHB“ nėra tik korporacinis sandoris. Tai – Europos strateginio kurso, siekiančio „strateginio savarankiškumo“ kosmose, įsikūnijimas. Pasaulyje, kur palydovinis ryšys ir duomenys tampa tokia pat svarbia infrastruktūra kaip keliai ar elektrinės, priklausomybė nuo vieno, net ir sąjungininko, tiekėjo vertinama kaip pažeidžiamumas.

Nepriklausomo, saugaus Europos palydovinio tinklo sukūrimas yra ne tik gynybos gebėjimų, bet ir ilgalaikio Europos Sąjungos technologinio, ekonominio bei politinio suvereniteto klausimas. Šio sumanymo sėkmė gali nulemti, kas kontroliuos ryšius kosmose rytoj.

Lietuvai, kurioje dislokuotos Vokietijos kariuomenės pajėgos ir aktyviai naudojamos palydovinės technologijos, šis projektas gali atnesti tiesioginių pranašumų – pagerintą saugų ryšį regione ir galimus technologinius bendradarbiavimo galimybes, stiprinant bendrą NATO saugumą.

*Konvertavimo kursas: 1 euras (EUR) = 1 euras (EUR). Finansinės sumos paliktos eurais dėl Lietuvos ES narystės. Informacija nėra finansinis patarimas.